1986-ųjų rugpjūčio 26 d. Jonas Paulius II su dideliu užsidegimu priėmė Kiko, Carmen ir tėvo Mario pasiūlymą įsteigti Romoje misijinę diecezinę seminariją kunigų formavimui „Naujajai evangelizacijai” ir pavedė šį reikalą kardinolui Ugo Poletti, Jo Šventenybės vikarui.
Ateinančiais metais daug vyskupų sekė Šventojo Tėvo pavyzdžiu įsteigdami dar kelias seminarijas. Nuo tada jau susiformavo 124 seminarijos (2020), kurios yra paskirstytos visuose 5 žemynuose. Jų pagrindiniai bruožai: jos yra diecezinės, misijinės ir tarptautinės. Akademinė, žmogiškoji ir dvasinė šių seminaristų formacija apima misijinį evangelizacijos laikotarpį. Po šventimų, kunigai dirba kurį laiką parapijose, o vyskupui leidus gali išvykti tarnauti įvairiose Neokatechumenatinio kelio misijos formose, kaip ir yra nurodyta ir Šventojo Sosto patvirtintuose Statutuose.
Seminarija yra tiesiogiai priklausoma nuo vyskupijos vyskupo ir yra priimami jaunuoliai, kurie atpažino savo pašaukimą Kelio krikščioniškos iniciacijos dėka, kuri įgyvendinama Neokatechumenatiniame kelyje. Seminarijoje vienas iš formacijos specifinių elementų būtent ir yra krikščioniškoji iniciacija bendruomenėje per Neokatechumenatinį kelią.
Nuo pirmųjų kunigystės šventimų 1990 metais iki 2019-ųjų buvo įšventinti 2590 kunigų iš įvairių Redemptoris Mater seminarijų, o dar 2050 tebesiruošia.