Po Kerigmos paskelbimo parapijose susiformuoja bendruomenes iš brolių išgyvenančių šią krikščionišką iniciacija. Palaipsniui juose pasirodo pirmieji tikėjimo ženklai, meilė priešui. Šis „moralinis stebuklas” kviečia nutolusius į susitikimą su Jėzumi Kristumi. Tokiu būdu krikščioniškoji bendruomenė neš Dievo meilę visiems žmonėms.
„Jūs ne tik apaštalaujate, nes esate tai, kas esate- stimulas tikrųjų, autentiškųjų krikščioniškų vertybių atradimui ir išsaugojimui, kurie galėjo likti niekam nežinomais, užgožti kasdieninio gyvenimo. Ne! Jūs tai įrodote, iškeliate į viešumą ir suteikiate pavyzdingą moralinį spindesį. Tik taip, tokia krikščioniška dvasia, jūs gyvenate Neokatechumenatinėje bendruomenėje.
„Kiek džiaugsmo ir vilties duodate mums savo buvimu ir veiklumu! Žinome, kad jūsų bendruomenėse jūs kartu stengiatės suprasti ir išvystyti jūsų Krikšto lobį ir tai, ką reiškia priklausyti Kristui…
Gyventi ir skatinti šį pabudimą yra tai, ką jūs vadinate katechumenatu po Krikšto vedantis į brandumo ir pagilinimo efektų atnaujinimą šiandieninėse krikščioniškose bendruomenėse. Tai būtent ir realizavo Pirmykštėje Bažnyčioje ruošiantys Krikštui.
Jūs tai darote po visko. Manau, kad prieš ar po, sakyčiau, yra antraeilis dalykas. Faktas, kd jūs į viską žiūrite su autentiškumu, siekiate krikščioniško gyvenimo pilnatvės, koherentiškumo ir atvirumo.”
Šv. Paulius VI 1974-ųjų gegužės 8 d.
„Bažnyčios praktika ir norma įvedė paprotį krikštyti naujagimius leisdami Krikšto apeigoms užgožti pasiruošimą- katechumenatą. Tai laikotarpis, kuriuo metu krikščionybės pradžioje buvo ruošiami kandidatai Krikštui, nes visa visuomenė buvo pagoniška. Bet mūsų šiandieninėje socialinėje aplinkoje šiam metodui reikia integruoti mokymą, iniciaciją išeinantį iš krikščioniško gyvenimo būdo. Tai tarsi praktinė krikščioniškos ištikimybės treniruotė pritaikoma realiai tikinčiųjų bendruomenėje, kuri ir yra Bažnyčia…
Štai žodžio „katechumenatas” atgimimas, kuri jokiais būdais nesiekia paneigti nei sumažinti mūsų dienomis priimtą Krikšto discipliną, bet norima palaipsniui pritaikyti su nauju, intensyviu evangelizacijos metodu, kuris primena ir atnaujina ankstesniųjų laikų katechumenatą. Visi pakrikštytieji turi suprasti, permąstyti, įvertinti ir įsisąmoninti šiame sakramente esantį neįkainojamą lobį.”
Šv. Paulius VI, 1977-ųjų sausio 12 d.