Carmen Hernández

Carmen Hernández

Carmen Hernández

1930 metų lapkričio 24 d.; † Madride, 2016 metų birželio 16 d..

Carmen kartu su Kiko ir Kelio iniciatorė. Ji yra gimusi Olvegoje (Soria, Ispanija) 1930-ųjų lapkričio 24 d. Ji yra penktoji iš devynių vaikų šeimos: 4 vyrai ir 5 moterys. Vaikystę leido Tudeloje (Navarra, Ispanija).

Tudeloje mokosi Marijos Draugijoje ir palaiko glaudžius santykius su Jėzaus Draugija (jėzuitai). Jų įtakota jaučia šv. Pranciškaus Ksavero misijinę dvasią ir jau nuo pat jaunystės jaučia pašaukimą keliauti į Indiją. Tėvo valia 1948-aisiais pradeda mokytis Chemijos Madride, o 1954-aisiais baigia aukščiausiais balais.

Kurį laiką dirba su tėvu maisto gamykloje viename jos šeimai priklausančiame fabrike Andujare (Jaén), bet vėliau nusprendžia palikti darbą ir persikelia į Ksaverą (Navarra), kur įstoja į misijinę Kristaus Jėzaus misionierių instituciją. Po noviciato mokosi Teologijos formacijos namuose pašvęstiesiems Valensijoje. 1960 metais yra paskiriama vykti į Indiją. Šiai misijai metus laiko ruošiasi Londone (tuo metu ši Azijos valstybė priklausė Commonwealth’ui). Per šį laiką yra pakeičiama Kristaus Jėzaus misionierių vadyba, kuri varžo laisvą išvykimą į misijas, todėl Carmen grįžta iš Londono į Barseloną. Ten susipažįsta su Paryžiaus Liturgikos instituto profesoriumi tėvu Pedro Farnés Scherer, kuris dirbo II Vatikano susirinkimo liturgijos atnaujinimo pasiruošimo darbuose.

Paskaitose tėvas Farnes pristatydavo paschalinius (velykinius) Eucharistijos šaltinius ir atnaujintą ekleziologiją, kuri vaizduodavo Bažnyčią kaip šviesą tautoms. Šis gyvas santykis su II Vatikano atnaujinimo autoriais vėliau turės didelę įtaką formuojant Neokatechumenatinio kelio katechezes.

Nuo 1963 iki 1964 metų su Biblija rankoje apkeliauja šventąsias vietas susipažindama su tomis vietomis. Grįžusi į Madridą pradeda dirbti Madrido periferijos lūšnynuose su mintimi vykti į misijas į Boliviją kartu sukitais pasauliečiais. Ten susipažįsta su Kiko Argüello, kuris tuo metu gyveno Palomeras Altas barakuose, ir nulemia pasilikti toje pačioje vietoje. Tarp vargšų abu suvokia Pashos slėpinio ir Kerigmos (Kristaus mirties ir prisikėlimo) paskelbimo jėgą ir mato kaip gimsta pati pirmoji bendruomenė. Prie viso šito prisidėjo Madrido arkivyskupo palaikymas. Jis pritarė šios naujos realybės gyvavimui. Carmen kartu su Kiko nešė šį Bažnyčios atnaujinimo darbą į Madrido parapijas, vėliau į Romos, o galiausiai ir į kitus miestus bei tautas.

Carmen Hernández miršta 2016-ųjų liepos 19 dieną Madride. Jos laidotuvėse dalyvavo tūkstančiai žmonių bei Mišioms vadovavo kardinolas monsinjoras Carlos Osoro Sierra. Tėvas Mario Pezzi pabrėžė, kad Kelyje „pirmą kartą istorijoje, kai vyras ir moteris bažnyčioje įsteigia kažką, pastoviai bendradarbiaudami daugiau nei 50 metų“. Popiežius taip pat atsiuntė žinutę, kuriame tvirtino „su jauduliu“ gavęs Carmen mirties žinią ir pabrėžė, kad joje yra „ilga patirtis pažymėta jos didelės meilės Jėzui ir didelio misijinio entuziazmo“. „Dėkoju Viešpačiui už šios moters liudijimą vedama tikros meilės Bažnyčiai, kuri visą savo gyvenimą paskyrė Gerosios Naujienos skelbimui bet kuriame krašte, taip pat ir labiausiai nutolusiuose. Niekada nepamiršdama labiausiai atstumtųjų“,- parašė Popiežius Pranciškus.