Carmen Hernández

Carmen Hernández

Carmen Hernández

1930 metų lapkričio 24 d.; † Madride, 2016 metų birželio 16 d..

Carmen kartu su Kiko buvo Kelio iniciatorė. Gimė Olvegoje (Soria, Ispanija) 1930 metų lapkričio 24 d.. Jauniausia iš aštuonių vaikų šeimos- 4 broliai ir 3 seserys. Vaikystę praleidžia Tudeloje (Navarra, Ispanija).

Tudeloje mokėsi Marijos draugijoje ir sieja glaudūs ryšiai su Jėzaus draugija (jėzuitai). Šventojo Pranciškaus Ksavero misijinė dvasia užkrečia ją ir nuo pat mažens jaučia pašaukimą keliauti kaip misionierė į Indiją. Tėvo valia 1954 metais pradeda mokytis Chemijos Madride, kur 1958 metais baigia aukščiausiais balais.

Kuri laiką dirba su tėvu maisto gamykloje viename jos šeimai priklausančiame fabrike Andujare (Jaén), bet vėliau nusprendžia palikti darbą ir persikelia į Javierą (Navarra), kur įstoja į misijinę instituciją-Kristaus Jėzaus misionierių. Po novicijato mokosi teologijos formacijos namuose pašvęstiesiems Valensijoje. 1960 metais yra paskiriama vykti į Indiją. Šiai misijai metus laiko ruošiasi Londone (tuo metu ši Azijos valstybė priklausė Commonwealth’ui). Per šį laiką yra pakeičiama Kristaus Jėzaus misionierių vadyba, kas daro įtaka laisvam išvykimui į misijas, todėl Carmen grįžta iš Londono į Barseloną. Ten susipažįsta su Paryžiaus Liturgikos instituto profesoriumi tėvu Pedro Farnés Scherer, kuris dirbo II Vatikano susirinkimo liturgijos atnaujinimo ruošime

Paskaitose tėvas Farnes pristatydavo paschalinius (velykinius) Eucharistijos šaltinius ir atnaujintą ekleziologiją, kuri vaizduodavo Bažnyčią kaip šviesa tautoms. Šis gyvas santykis su II Vatikano atnaujinimo autoriais vėliau turės didelę įtaką formuojant Neokatechumenatinio kelio katechezes.

1963 metais Carmen dviems metams apsigyvena Šventojoje Žemėje. Grįžusi į Madridą įsidarbina periferijų lūšnynuose tebegalvodama vykti į misijas į Boliviją kartu su kitais pasauliečiais. Vis dėlto ten susipažįsta su Kiko Argüello, kuris gyveno Palomeras Altas barakuose ir nusprendžia pasilikti toje pačioje vietoje. Gyvendama tarp vargšų jie kartu atranda Paschalinio (velykinio) slėpinio ir Kerigmos skelbimo (gerosios naujienos, kad Kristus mirė ir prisikėlė) jėgą ir dalyvauja pirmosios bendruomenės gimime. Dėka tuometinio Madrido arkivyskupo monsinjoro Casimiro Morcillo, kuris sutiko su šia nauja bažnytine tikrove, Carmen bendradarbiauja su Kiko nešdami šį Bažnyčios atnaujinimą į parapijas. Iš pradžių Madride, po to į Romą ir to pasekoje ir į kitus miestus bei valstybes.

Carmen Hernández miršta 2016-ųjų liepos 19 dieną Madride. Jos laidotuvėse dalyvavo tūkstančiai žmonių bei Mišioms vadovavo kardinolas monsinjoras Carlos Osoro Sierra. Tėvas Mario Pezzi pabrėžė, kad Kelyje „pirmą kartą istorijoje, kai vyras ir moteris bažnyčioje įsteigia kažką, pastoviai bendradarbiaudami daugiau nei 50 metų“. Popiežius taip pat atsiuntė žinutę, kuriame tvirtino „su jauduliu“ gavęs Carmen mirties žinią ir pabrėžė, kad joje yra „ilga patirtis pažymėta jos didelės meilės Jėzui ir didelio misijinio entuziazmo“. „Dėkoju Viešpačiui už šios moters liudijimą vedama tikros meilės Bažnyčiai, kuri visą savo gyvenimą paskyrė Gerosios Naujienos skelbimui bet kuriame krašte, taip pat ir labiausiai nutolusiuose. Niekada nepamiršdama labiausiai atstumtųjų“,- parašė Popiežius Pranciškus.