800 kunigų iš Amerikos „Redemptoris Mater“ seminarijų (Šiaurės, Centrinės ir Pietų) kartu su savo tautų formatoriais ir keliaujančiais katechetais šįryt dalyvavo bendrojoje audiencijoje su popiežiumi Leonu, grįžę iš misijos Italijos parapijose, skelbdami Evangeliją be piniginės, be pinigų ir be mobiliojo telefono.
Savo katechezėje popiežius komentavo apaštališkąją konstituciją „Sacrosanctum Concilium“ apie Vatikano II Susirinkimo liturgiją ir pakvietė krikščionis pilnatviškai gyventi Eucharistija, tinkamai pasiruošus ir patyrus visą Dievo Žodžio turtingumą, dėka po Susirinkimo parengtų skaitinių. Audiencijos pabaigoje popiežius kreipėsi į kunigus šiais žodžiais:
„Šiltai sveikinu Neokatechumenatinio kelio kunigus iš įvairių šalių: linkiu, kad kasdienė Eucharistijos auka būtų jūsų parama tarnystėje Dievo tautai.“
Popiežius Leonas XIV
Šiuos žodžius lydėjo ilgi ir entuziastingi plojimai.
Prieš išvykdami į misiją, kunigai Porto San Džordžo „Susitikimų palapinėje“ susitiko su Kiko Argüello, kuris paskatino juos keliauti iš miesto į miestą ir skelbti Kristų:
„Skelbdami kerigmą, jūs skelbiate, kad Kristuje apreikšta dieviškoji prigimtis yra ta, kad Dievas be galo myli žmoniją – net jei esame nedori – Jis mus myli ir nori būti mūsų dalimi. Jei žmogus tuo tiki per dievišką stebuklą, Dievas gali gyventi jame! Dievas trokšta būti jame, bet Jis negali to padaryti be to žmogaus laisvės, ir vienintelis būdas yra per jo prašymą. Štai kodėl Jis pasirinko išgelbėti pasaulį per tariamą pamokslavimo kvailystę, per kerigmą. Nėra nieko didingesnio už Evangelijos skelbimą, ir štai kodėl mes kartu su šventuoju Pauliumi sakome: „Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!““
Komentuodamas Jėzaus Kristaus žodžius, pasakytus jam siunčiant apaštalus po du skelbti Dievo karalystės: „Kas jus priima, tas mane priima“, Kiko priminė kunigams Kelio pradžią: „Tai Dievas daro darbus, tai Dievas norėjo, kad kas nors mus priimtų, tai Dievas nuvedė Madrido arkivyskupą monsinjorą Casimiro Morcillo į lūšnynus, o paskui mus į parapijas. Tai Dievas atvedė kunigą Dino Torregianį – Bažnyčios tarnų įkūrėją – klausytis katechezės Aviloje ir pakviesti mus atvykti ir pamokslauti Romoje.“
Susidūręs su daugelio kunigų nusivylimu dėl tikėjimo krizės, beveik tuščių parapijų ir pašaukimų trūkumo, Kiko jiems pasakė: „Norėtume atnešti šį naują vėją, šią krikščioniškosios iniciacijos charizmą visai Italijos Bažnyčiai. Šventosios Dvasios dovaną Bažnyčiai, kuri jai padėtų. Daugelis šventų kunigų šiandien kenčia nuo šiuo metu vykstančios dekrikščionizacijos.“
Be piniginės, be pinigų… Ir be mobiliojo telefono. Tarsi šventasis Pranciškus Asyžietis, šventasis Dominykas, šventasis Ignacas Lojola ir daugybė kitų šventųjų būtų prisikėlę ir vėl vaikščioję, skelbdami Evangeliją. Vyskupai ir parapijų kunigai atvyko jų aplankyti kaip gerumo ir meilės Bažnyčiai ženklą.
Kviesdamas juos eiti su Biblija ir rožiniu, Kiko priminė, kad „šventasis Liudvikas Grinjonas de Monfortas pranašavo, jog neseniai legionas evangelistų eis su dviašmeniu kalaviju rankose: Biblija kairėje rankoje ir rožinis dešinėje, ir jie eis Europos keliais. Šventasis Liudvikas Grinjonas de Monfortas buvo keliaujantis pamokslininkas, skelbęs Evangeliją visoje pietų Prancūzijoje, skirtas Mergelei Marijai. Jūs taip pat žygiuosite, eidami su Biblija ir rožiniu, skelbdami Evangeliją Italijoje.“
Visi jie grįžo iš misijos laimingi, išvydę stebuklus, kurių nebūtų galėję įsivaizduoti, ir guodžiantys daugybę parapijų kunigų, kurie juos priėmė. Po dalyvavimo popiežiaus audiencijoje kunigai šias misijos dienas vainikavo džiaugsminga Eucharistija prie Šv. Petro bazilikos katedros altoriaus, kad paminėtų Šv. Jono Krikštytojo iškilmę. Vėliau jie grįžo į Neokatechumenato centrą Porto San Džordže, kur iki sekmadienio tęsė susitikimus su Kiko Argüello. Tačiau prieš grįždami į savo parapijas įvairiose Amerikos šalyse, jie aplankė Loreto šventuosius namus, kur šventė Eucharistiją ir patikėjo savo misiją Švč. Mergelei Marijai.
