Trieste, Italija – 2023m. lapkričio 19 d.- 19:00 (GMT +2)
Poema skirta kankiniams
Ypač svarbi premjera įvyks lapkričio 19 d., sekmadienį, 18 val. (19 val. Lietuvoje), Triesto Verdi teatre.
Pirmiausia reikia pabrėžti patį kūrinį „Mesijas“, kurį sudaro trys momentai: „Akedà“, „Jeruzalės dukros“ ir „Mesijas, liūtas, kad nugalėtų“. Simfoninio pojūtio triptikas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka fortepijonas.
Patys pavadinimai nurodo tris Išganymo istorijos epizodus: Abraomo sūnaus Izaoko auka. „Akedà” : hebrajiškas žodis, reiškiantis „surišk mane“, tai sūnaus žodžiai tėvui, kad auka nebūtų negaliojanti, po to seka angelų šauksmas, skelbiantis „Štai, ateikite ir pamatykite tikėjimą žemėje“: Akedà – tai tikėjimo paslaptis, Dievo dovana žmogui.
Antroji dalis: „Jeruzalės dukros“ – tai Kristaus žodžiai Kryžiaus kelyje jį lydinčioms moterims, kad jos verktų ne dėl jo, o dėl savęs ir savo vaikų.
Trečioji dalis: „Mesijas, liūtas, kad nugalėtų“ – tai IV amžiaus krikščionių kankinio Viktorino Pettau žodžiai, poetiškai atskleidžiančio ir skelbiančio Kristaus slėpinį. Jis, atėjęs kaip liūtas nugalėti, tampa avinėliu, nešantis žmogaus blogį ant savo pečių, kad iš mirties pervestų į gyvenimą.
Kerigmatiški turiniai skelbia šiandienos krikščioniui kaip gyventi šiame istorijos kelyje: lydint Kristų iki pat kryžiaus, nešant žmogaus nuodėmę, tampant avinėliu, mylint kitus iki gyvybės atidavimo už jį. Kiekvienas krikščionis yra pašauktas, kartu su Kristumi, tapti kankiniu, šios meilės liudytoju.
Antrasis žymus šios pasaulinės premjeros elementas yra Kiko Arguello – kitos tarptautinio atgarsio ir svarbos simfonijos „Nekaltųjų kančios“ autorius. Jis buvo atliktas didžiųjų teatrų scenose ir įvairiose koncertų salėse visame pasaulyje: Madride, Metropolitan Niujorke, Čikagos simfoninėje salėje, Berlyno filharmonijos salėje – Berlyne, Gerard Behar auditorijoje – Jeruzalėje, Suntory Hall – Tokijuje, Vengrijos valstijoje. Operos teatre – Budapešte, Aušvice, Piazza Unità d’Italia – Triesteje ir kt.
Autorius yra ispanų tapytojas, gimęs 1939 m. sausio 9 d. Leone. Jis studijavo meną San Fernando akademijoje Madride ir 1959 m. apdovanotas nacionalinę tapybos premiją. 1960-ųjų pradžioje jis išgyveno egzistencinę krizę, kuri sukėlė gilų jo atsivertimą ir paskatino jį pašvęsti savo gyvenimą Kristui ir Bažnyčiai.
1964 m. jis nusprendė gyventi tarp vargšų Madrido priemiestyje. Šioje marginalizacijos situacijoje Kiko susiduria su nukryžiuoto Kristaus buvimu.
Vėliau jis susitiko su misioniere Carmen Hernández, kuri buvo baigusi chemijos ir teologijos studijas, šiandien yra Dievo tarnaitė. Taip tarp vargšų gimė pirmoji neokatecumeninė bendruomenė, kurioje matoma nukryžiuoto Kristaus meilė.
Ši sėkla pirmiausia pradėjo dygti Ispanijoje, kai kuriose Madrido parapijose, o po Kiko patirties tarp vargšų Romos rajone, Borghetto Latino, vėliau išplito Italijoje, kol išplito galiausiai po visą pasaulį. Šiandien penkiuose žemynuose, 135 šalyse, yra daugiau nei 20 000 neokatecumenalų bendruomenių.
Daugiau nei prieš 50 metų, 1971 m., Kiko ir Carmen išsiuntė keliaujančių katechistų ekipą į Triestą ir kur gimė pirmoji neokatecumeninė bendruomenė San Giusto Martire katedroje.
Taigi Kiko Argüello ir Carmen Hernández yra Neokatechumeninio kelio, krikščioniškos iniciacijos vyskupijoje, iniciatoriai, kurie per katechezę, Dievo žodį ir bendruomenėje patiriamus sakramentus veda žmones į brandų tikėjimą ir brolišką bendrystę.
2008 m. Šventasis Sostas patvirtino Neokatechumeninio kelio statūtus. Įvairūs popiežiai pripažino Neokatechumenatinį kelią kaip „Šventosios Dvasios dovaną šiandieninei Bažnyčiai“.
Kiko Argüello, šio kelio iniciatorius ir dviejų simfonijų kompozitorius, yra svarbių vaizdinių, architektūrinių ir skulptūrinių kūrinių autorius visame pasaulyje: Madrido katedroje, San Bartolomeo Scandicci bažnyčioje (Florencija), Romos Redemptoris Mater seminarijoje, Santa Catalina Labouré parapijoje Madride, Redemptoris Mater seminarijose Mačeratoje ir Varšuvoje, Porto San Giorgio neokatechumeniniame centre, „Domus Galilaeae“ ant Palaiminimų kalno Šventojoje Žemėje ir kt. Per tapybą, suvokiamą kaip Dievo šviesos atspindį, taip pat per muzikos universalią kalbą, galinčią atverti širdį dvasios dimensijai, Kiko randa būdą paskelbti Evangeliją šiuolaikiniam žmogui. Savo meniniu pašaukimu jis tarnauja Bažnyčiai ir liturgijai, muzikuodamas psalmes, Šventojo Rašto ištraukas, Pirmykštės bažnyčios giesmes, taip pat dvasines eiles, paimtus iš jo raštų.
Trečias ryškus šio koncerto Trieste elementas – orkestras. Kiko įkūrė 2010 m., kad atliktų pirmąjį kūrinį „Nekaltųjų kančia“. Tiek orkestro nariai, tiek choro nariai, apie 180 italų, ispanų ir kitų tautybių muzikantų, yra menininkai, kurie savanoriškai skiria savo talentą Naujajai evangelizacijai. Misija kaip išraiškinga grožio forma per muziką skelbti ir liudyti Evangeliją visame pasaulyje.
Orkestro direktorius yra Tomáš Hanus. Gimęs Brne, Čekijos Respublikoje. Nuo 2016–2017 metų sezono ėjo Velso nacionalinės operos (Jungtinė Karalystė) muzikinio vadovo pareigas. Jis dirigavo prestižiškiausiuose operos teatruose ir tarptautinėse koncertų salėse, tokiose kaip „Bayerische Staatsoper“, Paryžiaus operoje, Ženevos Didžiajame teatre, Madrido „Teatro Real“, Berlyno filarmonijoje. Taipogi stovėjo ant Karališkojo filharmonijos orkestro pakylos, dirigavo Londono simfoniniam orkestrui, Prahos simfoniniam orkestrui, BBC simfoniniam orkestrui, o praėjusių metų birželį debiutavo ant La Scala pakylos.
Ši opera, neabejotinai, yra „Verdi” teatro ir Trieste miesto privilegija
