2006 metais atidarė šį naują evangelizacijos būdą išsiųsdamas pirmąsias 7 Missio ad gentes. Kiekviena iš jų sudaryta iš kunigo bei lydinčių 4-5 šeimų, kartu su savo vaikais. Vyskupo pakviesti jie gauna leidimą evangelizuoti nekrikščioniškas arba pagoniškas vietoves. Jų užduotis- iš misijos narių sudaryti krikščionišką bendruomenę, kuri būtų „vienas, kad pasaulis įtikėtų” (plg. Jn 17, 23).
Šventasis Jonas Paulius II 1985 metais, Europos vyskupų simpoziumo metu, nurodė, kad Europai sekuliarizuojantis, būtina grįžti į „pirmykštį apaštalavimo būdą”.
Tokiu būdu šios Missio ad gentes sekdami domus ecclesiae pavyzdžiu renkasi namuose nutolusiųjų ir nekrikštytųjų tarpe.
Po kelių metų nuo pirmojo išsiuntimo galima matyti kaip daug nutolusių nuo tikėjimo, pagonių, kurie galbūt būtų grįžę į kokią nors bažnyčią, atsiranda šiose „krikščioniškose bendruomenėse” ir pradeda atsivertimo kelią- grįžimo į tikėjimą kelią.
Šios bendruomenės, kurios nesirenka „šventoje vietoje”, „šventykloje”, bet gyvena pasaulyje ir sudaro tikrą, savotišką „kiemą žmonėms norintiems prisiartinti prie Dievo jo nepažindami”. Tai buvo Benedikto XVI žodžiai savo kalboje Romos kurijai 2009 metais.
Vienas nuostabiausių šios patirties dalykų yra bendruomeniškumo ir vienybės vaisiai, kurie ypač matomi pačioje šeimoje, santykiuose tarp tėvų ir vaikų.
2016-ųjų kovo 18 dieną Popiežius Pranciškus išsiuntė 270 šeimų, tokiu būdu sudarydamos 54 Missio ad gentes misijas visuose penkiuose žemynuose.
Popiežius Benediktas XVI tarp 2006 ir 2012 metų išsiuntė 58 Missio ad gentes, Popiežius Pranciškus- dar 128.
2018-ųjų gegužės 5 dieną tarptautiniame susitikime Tor Vergatoje (Roma), pirmosios Romos Neokatechumenatinio kelio bendruomenės įsteigimo 50-mečio progą, Popiežius Pranciškus išsiuntė 34 naujas Missio ad gentes.
Šiandien (2020 metais) Kelio šeimų misijose „Naujajai evangelizacijai” yra 1.640, su apie 5.800 vaikų, paskirstytos visuose 5 žemynuose, 108 šalyse. Daugelis šių šeimų priklauso vienai iš 200 Missio ad gentes, kurios yra 62 valstybėse.