Neokatechumenatinis kelias: „brangus indėlis į Bažnyčios gyvenimą“

„Jūs įžiebėte Evangelijos ugnį ten, kur atrodė, kad ji gęsta.“
Popiežius Leonas XIV

Popiežius Leonas susitinka su 1000 Neokatechumenatinio kelio keliaujančiųjų katechetų

Šįryt, 2026 m. sausio 19 d., Šventasis Tėvas Leonas XIV Palaiminimo salėje priėmė audienciją daugiau nei 1000 keliaujančių katechetų, Neokatechumenatinio kelio vadovų 138 šalyse 5 žemynuose.

Pasibaigus susibūrimui „Jahvės tarno“ centre Porto San Džordže (Fermo), vadovaujant pasaulinei Kelio vadovų komandai, Kiko Argüello, tėvas Mario Pezzi ir Maria Ascensión Romero susitiko Romoje pirmajam susitikimui su Šventuoju Tėvu Leonu XIV.

Sambūvio metu, kaip ir kasmet nuo pat Kelio pradžios, buvo dalijamasi evangelizacijos patirtimi, kurią Kelias vykdo daugiau nei 6200 parapijų 1408 vyskupijose visame pasaulyje, siekiant skatinti krikščioniškąją iniciaciją – priemonę, padedančią įvairių šalių vyskupams ir kunigams skelbti Evangeliją šiandienos pasaulyje.

Susitikime ir audiencijoje su Šventuoju Tėvu taip pat dalyvavo 115 vyskupijų misijų seminarijų, kurias Kelias padėjo atidaryti tiek pat vyskupijų, rektorių ir dar šimtas ugdytojų.

Šiame sambūvyje, remiantis įvairiapusiška patirtimi įvairiuose žemynuose, buvo galima pastebėti, kokioje sunkioje situacijoje Bažnyčia šiandien yra pašaukta vykdyti savo misiją. Šiame pasauliniame kontekste aiškiai matyti, kad Neokatechumenatinis kelias yra pašauktas prisidėti prie taikos ir žmonių santarvės, nešant krikščioniškosios žinios, kerigmos, viltį, ugdant krikščioniškas bendruomenes, gebančias šiai kartai parodyti tikėjimo, meilės ir vienybės ženklus.

Popiežiaus atvykimą ir išvykimą lydėjo garsūs ir džiugūs plojimai bei Kiko Argüello dainos, kurias entuziastingai dainavo visa susirinkusi bendruomenė.

Kiko pasiūlė Šventajam Tėvui jo 1982 m. nutapytos Gerojo Ganytojo ikonos kopiją, o kartu, kadangi Popiežius artimiausiais mėnesiais planuoja vizitą į Ispaniją, leidinį apie Madrido Almudenos Dievo Motinos katedrą, kurioje Kiko 2004 m. nutapė Paslaptingąją Karūną ir apsidės vitražus.

Popiežius Leonas kreipėsi į susirinkusiuosius šiais žodžiais:

Norėčiau pareikšti dėkingumą toms šeimoms, kurios, pasidavusios vidiniam Dvasios impulsui, palieka kasdienio gyvenimo saugumą ir leidžiasi į misiją, net į tolimas ir sunkias vietoves, vien trokšdamos skelbti Evangeliją ir būti Dievo meilės liudininkėmis.

Keliaujančios komandos, sudarytos iš šeimų, katechetų ir kunigų, dalyvauja visos Bažnyčios evangelizacijos misijoje ir… prisideda prie „nekrikščionių, kurie niekada negirdėjo apie Jėzų Kristų, tikėjimo „pabudimo“.

Neokatechumenatinio kelio patirtis ir jo misijos vykdymas iš jūsų pusės taip pat reikalauja vidinio budrumo ir išmintingo kritinio mąstymo, kad įžvelgtumėte tam tikras rizikas, kurios visada slypi dvasiniame ir bažnytiniame gyvenime.

Charizmos visada turi būti skirtos Dievo karalystės ir vienos Kristaus Bažnyčios, kurioje jokia Dievo dovana nėra svarbesnė už kitą, tarnavimui.

Tavo daromas gėris yra didis, bet jo tikslas – leisti žmonėms pažinti Kristų.

Ženkite pirmyn džiaugsmingai ir nuolankiai, be jokių užsispyrimų, kaip bendrystės kūrėjai ir liudytojai.

Brangieji, dėkoju jums už jūsų atsidavimą, už džiaugsmingą liudijimą, už tarnystę Bažnyčioje ir pasaulyje. Raginu jus tęsti entuziastingai ir laiminu jus, melsdamas Mergelės Marijos užtarimo, kad ji jus lydėtų ir saugotų. Ačiū!

Popiežiaus Leono XIV kreipimasis į Neokatechumeninio kelio vadovus

Palaiminimo salė

2026 m. sausio 19 d., pirmadienis

Vardan Dievo Tėvo ir Sunaus ir Šventosios Dvasios.

Ramybė tebūnie su jumis!

Mieli broliai ir seserys, labas rytas ir sveiki atvykę!

Malonu jus sutikti tokiu dideliu būriu. Sveikinu Neokatechumenatinio kelio Tarptautinės komandos narius Kiko Argüello, María Ascensión Romero ir kunigą Mario Pezzi, taip pat jus lydinčius vyskupus ir kunigus.

Ypatingas dėmesys skiriamas čia susirinkusioms šeimoms – tai jūsų misionieriško siekio ir troškimo, kuris visada turi gaivinti visą Bažnyčią, išraiška: skelbti Evangeliją visam pasauliui, kad visi galėtų pažinti Kristų.

Šis troškimas visada įkvėpė ir tebemaitina Neokatechumenatinio kelio gyvenimą, jo charizmą, evangelizacijos ir katechezės darbus, kurie yra brangus indėlis į Bažnyčios gyvenimą. Kiekvienam, ypač tiems, kurie nuklydo arba kurių tikėjimas susilpnėjo, jūs siūlote dvasinės kelionės galimybę, per kurią jie gali iš naujo atrasti Krikšto prasmę, kad atpažintų gautą malonės dovaną ir todėl pašaukimą būti Viešpaties mokiniais ir jo liudytojais pasaulyje.

Įkvėpti šios dvasios, jūs įžiebėte Evangelijos ugnį ten, kur ji, regis, gęsta, ir lydėjote daugybę asmenų bei krikščionių bendruomenių, pažadinote juos tikėjimo džiaugsmui, padėjote jiems iš naujo atrasti Jėzaus pažinimo grožį ir skatinote jų dvasinį augimą bei įsipareigojimą liudyti.

Be formatorių ir katechetų, ypač norėčiau padėkoti šeimoms, kurios, priimdamos vidinį Dvasios impulsą, palieka kasdienio gyvenimo saugumą ir leidžiasi į misiją, net į tolimas ir sunkias teritorijas, vien trokšdamos skelbti Evangeliją ir būti Dievo meilės liudytojais. Tokiu būdu keliaujančios komandos, sudarytos iš šeimų, katechetų ir kunigų, dalyvauja visos Bažnyčios evangelizacijos misijoje ir, kaip teigė popiežius Pranciškus, prisideda prie „nekrikščionių, kurie niekada negirdėjo apie Jėzų Kristų“, bet taip pat ir daugelio pakrikštytųjų, kurie, nors ir yra krikščionys, „pamiršo […], kas yra Jėzus Kristus“ (Kreipimasis į Neokatechumenatinio kelio narius, 2015 m. kovo 6 d.), tikėjimo „pažadinimo“.

Neokatechumenatinio kelio patirtis ir jo misijos vykdymas iš jūsų pusės taip pat reikalauja vidinio budrumo ir išmintingo kritinio mąstymo, kad įžvelgtumėte tam tikras rizikas, kurios visada slypi dvasiniame ir bažnytiniame gyvenime.

Jūs siūlote kiekvienam iš naujo atrasti Krikštą, ir šis Sakramentas, kaip žinome, suvienija mus su Kristumi, padarydamas mus gyvais Jo kūno, Jo vienos tautos, Jo vienos šeimos nariais. Turime visada prisiminti, kad esame Bažnyčia ir kad jei Dvasia kiekvienam žmogui suteikia ypatingą apraišką, tai – kaip primena apaštalas Paulius – duodama „bendram gėriui“ (1 Kor 12, 7) ir todėl pačiai Bažnyčios misijai. Charizmos visada turi būti skirtos Dievo karalystės ir vienos Kristaus Bažnyčios tarnystei, kurioje jokia Dievo dovana nėra svarbesnė už kitą – išskyrus meilę, kuri jas visas tobulina ir harmonizuoja – ir jokia tarnystė neturėtų tapti priežastimi jaustis geresniais už savo brolius ir seseris ir atmesti tuos, kurie mąsto kitaip.

Todėl kviečiu ir jus, kurie sutikote Viešpatį ir sekate juo Neokatechumenatiniu keliu, būti šios vienybės liudytojais. Jūsų misija yra ypatinga, bet ne išskirtinė; jūsų charizma yra specifinė, bet ji duoda vaisių bendrystėje su kitomis Bažnyčios gyvenime esančiomis dovanomis; jūsų daromas gėris yra didis, bet jo tikslas – padėti žmonėms pažinti Kristų, visada gerbiant kiekvieno žmogaus gyvenimo kelią ir sąžinę.

Kaip šios vienybės Dvasioje sergėtojai, raginu jus gyventi savo dvasingumu niekada neatsiskiriant nuo likusios bažnytinės kūno dalies, kaip gyvai parapijų ir jų įvairių realijų pastoracinės globos daliai, visiškai bendraujant su savo broliais ir seserimis, ypač su kunigais ir vyskupais. Ženkite į priekį džiaugsmingai ir nuolankiai, be užsisklendimo savyje, kaip bendrystės kūrėjai ir liudytojai.

Bažnyčia jus lydi, palaiko ir yra dėkinga už jūsų darbą. Kartu ji visiems primena, kad „kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė“ (2 Kor 3, 17). Todėl Evangelijos skelbimas, katechezė ir įvairios pastoracinės veiklos formos visada turi būti laisvos nuo suvaržymų, griežtumo ir moralizmo, kad jos nežadintų kaltės ir baimės jausmų, o ne vidinio išsivadavimo.

Brangieji, dėkoju jums už jūsų atsidavimą, už džiaugsmingą liudijimą, už tarnystę Bažnyčioje ir pasaulyje. Raginu jus tęsti entuziastingai ir laiminu jus, melsdamas Mergelės Marijos užtarimo, kad ji jus lydėtų ir saugotų. Ačiū!