Ikonografija ir vitražai
Neokatechumenatinio kelio tapybos kūriniai
Kiko Argüello mokėsi meno Madrido Šv. Fernando dailės akademijoje. 1959 m. gavo Nacionalinį dailės apdovanojimą, o 1960 m. kartu su skulptoriumi Coomontes ir stiklo meistru Muñoz de Pablos subūrė grupę „Gremio 62″ sakralinio meno tyrimui ir išvystymui. Jie organizavo įvairias parodas Madride (Nacionalinėje bibliotekoje), 1960 m. Kultūros reikalų ministerijos paskirti taip pat atstovavo Ispaniją Pasaulinėje sakralinio meno parodoje Rojane (Prancūzijoje). Kiko taip pat yra eksponavęs savo darbų Olandijoje („Nouvelles images” galerijoje).
Kristaus gyvenimo slėpinių karūna- „Corona misterica”
F. Dostojevskis yra parašęs: „Grožis išgelbės pasaulį.” Kiko dažnai kartojo, kad „tik nauja estetika išgelbės Bažnyčią”. Šiais Kristaus gyvenimo slėpinių karūnos atvaizdais („Corona misterica”) norima paliesti besigėrinčių tikinčiųjų dvasios gelmes. Tai pagalba žmogui, kad būtų pakylėtas link Dievo. Šie kūriniai sužadina krikščionio dvasią, lygiai taip pat, kaip Jėzus Atsimainymo: ant Taboro kalno apaštalai išvysta dieviškosios šviesos spindesį ir išgirsta Dievo žodį. Šie atvaizdai, ypatingai liturgijos metu, turi tiesioginį, emocinį poveikį: siekiama padėti tikintiesiems būti dvasiškai perkeistiems. Šventasis Jonas Damaskietis, vienas iš ikonų gynėjų Bažnyčios istorijoje, Popiežiaus Leono XIII pripažintu Bažnyčios daktaru sakydavo: „Išvydau Dievo žmogišką atvaizdą ir mano siela buvo išganyta.”
„Tegu Švenčiausiasis Kristaus Veidas padeda jums būti jo meilės liudininkais.”
Kiko Argüello.
Architektūra
Neokatechumenatinio kelio architektūra
Bažnyčia amžių bėgyje visada jautė, kad grožis ir evangelizacija yra tarpusavyje susiję, todėl grožis visada buvo saugomas. Viskas padeda išreikšti Kristaus ir broliškos vienybės grožį. Slavų tautų evangelizacija įvyko iš dalies liturgijos, ikonų, giesmių grožio dėka. Tik paskutiniaisiais metais, taip pat tai matyti ir Bažnyčios viduje, pasireiškia „funkcionalistinis” požiūris. Pradedamos mažinti vietos, kuriose renkasi bendruomenė arba keičiamos į paprastas susirinkimų sales.
Vis dėlto, šiandien labiau nei bet kada anksčiau yra skubu atnaujinti Bažnyčios struktūras. Atsakymas „pasaulinio kaimo”, didžiųjų miestų, monokultūros fenomenui yra parapija, kuri taptų „dangiškuoju kaimu”. Tai reiškia, žmogiškesnis visuomenės modelis, kuri sugebėtų padaryti vietos naujajai meilės civilizacijai; eucharistinis susirinkimas, kuris būtų palankus aktyviam tikinčiųjų dalyvavimui; „bendruomenių bendruomenės” realybė su katechumeniumu, kurioje būtų nuostabios sales liturgijos šventimui mažose bendruomenėse.
Visuose 5 žemynuose galima rasti paties Kiko projektuotų naujosios estetikos darbų: „Redemptoris Mater” seminarijos, naujos parapijos, katechumeniumai, bendruomenių šventimui skirtos salės ir t.t.
Skulptūra
Neokatechumenatinio kelio skulptūra
„Grožis, kartu su gėriu bei tiesa, yra būties transcendencija… Grožis mums suteikia malonumą, sukelia jausmus. Taip pat Dievas yra sukūręs gamtą. Tas, kuris sukūrė gamtą, sukūrė gražią, kad suteiktų mums malonumą.”
Malonumas glaudžiai susijęs su meile. Įdomu tai, kad man kaip tapytojui teko mokytis harmonijos dėsnius: viskas gamtoje yra susiję su grožiu. Ne viskas yra grožis, tam tikra prasme, bet visus harmonijos dėsnius sieja materija, forma… Įdomu tai, kad mokslas tiriantis santykius yra matematika. Štai kodėl harmonijoje yra nelygybių serijos, kurios yra matematinio tipo. Jau Platonas mene kalbėjo apie kūrybos geometriją ir matematiką. Mene (tai būtų muzikoje, tapyboje skulptūroje, poezijoje) viskas yra susiję, sieja harmonija.
Šis matematinis santykis egzistuojantis harmonijoje egzistuoja taipogi laike, muzikoje. Muzika labai svarbi, nes moko mus derinti grožį laike. Kiekviena nata turi savo laiko vertę; tapyboje kiekviena priemonė, kiekvienas paviršius, dizainas turi savo vertę ir papildo vienas kitą. Pavyzdžiui, ketvirtoji Bethoveno simfonija prasideda disonansu. Tai nuostabu. Laike, kalbam apie jos vertę… Bet lygiai taip pat mes galėtume kalbėti apie poeziją, apie žodžius arba apie skulptūrą. Pavyzdžiui, anglų skulptorius Henry Moore mokėsi žmogaus kaulų sandaros ir t.t.. Jis pastebėjo, kad šlaunikaulio duobė yra tobula. Ta duobė atlieka sąnario funkciją, bet tuo pačiu metu yra estetiška. Ruonio kaklo linkis- nuostabus… Tai ne bet koks, bet estetiškas. Moore imasi tyrinėti tas duobes, o vėliau sukuria skulptūrinį darbą iš tų linkių. Jis pastebi, kad kiekvienam linkiui priklauso kitokio tipo įdubimai, išsikyšimai tokiu būdu išlaikydami estetiškumą ir viskas sietųsi.
„Tad galime sakyti, kad estetikoje yra gyli paslaptis. Tai- meilė.” (Kiko)
Kiko yra suprojektavęs daug reikmenų liturgijai: taurių, patenų, smilkytuvų, dėklų Biblijai ir kitų ornamentų… Taip pat ir skulptūras. Skulptorių grupė su juo priešakyje sukūrė „Kalno pamokslo”, „Šv. Jono Pauliaus II”, Nukryžiuotojo Jėzaus Kristaus, stirnų ir t.t. skulptūras.
Knygos
Note biografiche – Carmen Hernández
Comprare
Šioje biografijoje atrasite išskirtinę moterį, labai svarbią Bažnyčiai, įsimylėjusi į Viešpatį, Šventuosius Raštus ir Eucharistiją. Ji suvokė, kad Dievo misija jai buvo palaikyti mane, ginti ir pataisyti Neokatechumenatinio kelio labui. Dėkoju Dievui ir Carmen. Ji visada sakė man tiesą, nuolat. Ji buvo labai gili, autentiška ir laisva moteris santykiuose su visais. Ji buvo labai protinga. Mylėjo Kristų, Bažnyčią ir popiežių virš visko. Tikime, kad Carmen yra kartu su Viešpačiu, švenčia. Ši biografija neskirta tiktai Kelio broliams, bet skirta visai Bažnyčiai supažindinti su šia ypatinga moterimi, kuri išgyveno savo tikėjimą herojiškame lygyje. Carmen Hernández! (Kiko Argüello)
Būs išleista pirmoji Carmen Hernandez oficiali biografija. Carmen Hernández 5-osios mirties metinės sutampa su pirmosios oficialios biografijos publikacija. Autorius yra filosofijos daktaras bei profesorius Aquilino Cayuela, išleido Krikščioniškų autorių biblioteka – Biblioteca di Autori Cristiani (BAC).
Kerigma. Lūšnynuose su vargšais
Pirkti
„Įkalbintas kardinolo Cañizares panorau parašyti šią knygutę. Jam pasirodė svarbu, kad aš parašyčiau apie tai, ką Viešpats padarė su mumis barakuose tarp vargingiausiųjų bei išleisčiau trumpą Kerygmą, kuri padėtų savo antropologija, turiniu, Sinodo Naujajai evangelizacijai šviesoje.” (Kiko Argüello)
Kardinolas Cañizares: „Tai maža knyga, tikra Dievo dovana, kuri išsklaido bet kokią baimę ir pripildo drąsa tam, kad skelbtumėme kerigmą, eitumėme į vietas, kuriose yra žmonės ir drąsiai liudytume jiems būdami įsitikinę Evangelijos jėga.” (Iš knygos įžangos)
Kardinolas Schönborn: „Šioje katechezėje nuostabiu būdu sutelkta visa Evangelija.”
Užrašai (1988-2014 m.)
Pirkti
„Jau apie trisdešimt metų rašau sąsiuviniuose. Nepastoviai, be jokios konkrečios priežasties. Parašau savo mintis, įžvalgas, prisiminimus, įsitikinimus, užrašus, trumpus monologus, maldas, kurios gimsta manyje iš Viešpaties pašaukimo gimusio Bažnyčioje skelbti evangeliją, katechizuoti kartu su Carmen Hernández ir tėvu Mario Pezzi. Jeigu šie užrašai galės kam nors padėti, tebūnie palaimintas Dievas,” (Kiko)
„Ši knyga sudaryta iš mažų rašytinių fragmentų, kurie tarpusavyje nesusiję. Tai mintys kylančios iš įvykių- konvivencijos ar kokio susitikimo. Tai dvasiniai pareiškimai, kvietimai į viltį, kurie įtraukia ir patį skaitytoją. Tai šauksmas trykštantis iš autoriaus sielos gelmių. Be to, yra himnų bei psalmių karštai šaukiantis Dievo pagalbos ar jausmingai dėkojant Jam. Šių užrašų duomenimis, tam tikra prasme, galima atkurti istorinę raidą tarp 1988-2014 metų. Sujungus gauname Neokatechumenatinio kelio autoriaus istoriją, galime iš arčiau pažvelgti šios charizmos išskirtinumą. Tai pilna džiaugsmų ir kančių istorija, matoma ir autoriaus kova tam, kad ištikimai galėtų nešti pirmyn Dievo pavestąjį darbą.” (Kalbos fragmentas iš Ispanijos Vyskupų konferencijos prezidento kardinolo Ricardo Blázquez Pérez, kalbos knygos pristatymo metu)
Dienoraščiai (1979-1981 m.)
Pirkti
„Lyja, bet diena tebeaušta pamažu. Jėzau. Esu nustebinta. Ačiū. Kentėjimas padarė vietos gailestingumui mano širdyje. Ačiū, Jėzau. Ramybė, džiaugsmas…” (Carmen Hernández, „Dienoraščiai (1979-1981 m.)”, Valle de los Caídos (Kritusiųjų slėnis)- Madrid, 1979-ųjų sausio 27 d.).
„Penkiasdešimt metų be pertraukos: kiolionės, skrutiniumai, bendruomenių aplankymai Madride, Zamoroje, Barselonoje, Paryžiuje, Florencijoje, Romoje, Livrėjoje… Klausydamiesi vieno brolio po kito istorijos, jo patiriamų kančių, padedami jiems matyti visą tai tikėjimo šviesoje apšviestą per garbingąjį mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžių. Manau, kad jūs visi turite teisę pažinti Carmen širdį, jos didžiulę meilę Jėzui Kristui. Ji nuolat kartodavo: „Mano Jėzau, myliu Tave, myliu Tave. Ateik, ateik, padėk man.” (Kiko Argüello)
Neokatechumenatinis kelias
Popiežių kalbos: Šv. Paulius VI, Šv. Jonas Paulius II, Benediktas XVI, Pranciškus.
Pirmieji apaštalai mažose evangelizcijos komandose keliavo per sinagogas skelbdami Gerąją Naujieną: Dievas prikėlė savo tarną Jėzų, tą, kurio mes išsigynėme prašydami mums išleisti žmogžudį (Barabą). Jis mirė nesipriešindamas blogiui, neprieštaraudamas, o mylėdamas savo priešus, atleisdamas jiems. Jis sakė: „Tėvė. atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.” Jis aukojo savo kančias ant kryžiaus tokiu būdu parodydamas, kad jo meilė yra stipresnė už mirtį, kad jis gali mylėti net tada, kai iš jo atima gyvybę. Bet Dievas po to jį prikėlė iš numirusiųjų ir šiandien jis yra gyvas, kad atleistų bet kurią nuodėmę ar nusikaltimą.
„Mūsų laikų Bažnyčiai reikia iš naujo imtis statybų. Reikia tarsi pradėti iš naujo, nuo pradžių, kitaip tariant, kad regeneruotųsi kalbant psichologiškai ir apie sielovados klausimus…”(Paulius VI, Audiencija 1976-ųjų rugpjūčio 4 dieną, trečiadienį)
Neokatechumenatinio kelio giesmes
Po Madrido ir Romos Vyskupijų Neokatechumenatinio centrų peržiūros buvo išleistas giesmynas. Giesmes yra išverstos ir į kitas užsienio kalbas bei sadalintos spalvomis ta, kad būtų atskiriamos skirtingų Kelio etapų giesmes. Psalmistai turėtų rinktis giesmes pagal tai, kokiame Kelio etape yra jų bendruomenė laukdami, kol jų pačių katechistai perduos ir išmokys Kelio konviencijose bei etapuose. Tokiu būdu bendruomenės broliai geriau gali suprasti kiekvienos giesmės reikšmę.
Orkestras
Neokatechumenatinio kelio simfoninis orkestras buvo įkurtas Neokatechumenatinio kelio evangelizacijos tarnystei per muziką.
