Carmen Hernández

1930 metų lapkričio 24 d.; † Madride, 2016 metų birželio 16 d..

Carmen kartu su Kiko ir Kelio iniciatorė. Ji yra gimusi Olvegoje (Soria, Ispanija) 1930-ųjų lapkričio 24 d. Ji yra penktoji iš devynių vaikų šeimos: 4 vyrai ir 5 moterys. Vaikystę leido Tudeloje (Navarra, Ispanija).

Tudeloje mokosi Marijos Draugijoje ir palaiko glaudžius santykius su Jėzaus Draugija (jėzuitai). Jų įtakota jaučia šv. Pranciškaus Ksavero misijinę dvasią ir jau nuo pat jaunystės jaučia pašaukimą keliauti į Indiją. Tėvo valia 1948-aisiais pradeda mokytis Chemijos Madride, o 1954-aisiais baigia aukščiausiais balais.

Durante un tiempo trabaja con su padre en la industria alimentaria en una fábrica que la familia tenía en Andújar (Jaén), pero decide dejarlo para trasladarse a Javier, donde entra a formar parte de un nuevo instituto misionero: las Misioneras de Cristo Jesús. Después del noviciado, estudió Teología en la casa de formación teológica para religiosos en Valencia. En 1960 fue destinada a la India. Para esta misión tuvo que prepararse en Londres (en aquel entonces el país asiático pertenecía a la Commonwealth), donde permaneció un año. En ese tiempo, se dio un cambio de dirección en las Misioneras de Cristo Jesús que limitaba su apertura a la misión, por lo que Carmen regresa de Londres a Barcelona. Allí conoce al padre Pedro Farnés Scherer que acababa de cursar sus estudios en el Instituto de Liturgia de París, poco antes del Concilio Vaticano Il y que después de él participó activamente en el Consilium para su actuación.

Paskaitose tėvas Farnes pristatydavo paschalinius (velykinius) Eucharistijos šaltinius ir atnaujintą ekleziologiją, kuri vaizduodavo Bažnyčią kaip šviesą tautoms. Šis gyvas santykis su II Vatikano atnaujinimo autoriais vėliau turės didelę įtaką formuojant Neokatechumenatinio kelio katechezes.

Nuo 1963 iki 1964 metų su Biblija rankoje apkeliauja šventąsias vietas susipažindama su tomis vietomis. Grįžusi į Madridą pradeda dirbti Madrido periferijos lūšnynuose su mintimi vykti į misijas į Boliviją kartu sukitais pasauliečiais. Ten susipažįsta su Kiko Argüello, kuris tuo metu gyveno Palomeras Altas barakuose, ir nulemia pasilikti toje pačioje vietoje. Tarp vargšų abu suvokia Pashos slėpinio ir Kerigmos (Kristaus mirties ir prisikėlimo) paskelbimo jėgą ir mato kaip gimsta pati pirmoji bendruomenė. Prie viso šito prisidėjo Madrido arkivyskupo palaikymas. Jis pritarė šios naujos realybės gyvavimui. Carmen kartu su Kiko nešė šį Bažnyčios atnaujinimo darbą į Madrido parapijas, vėliau į Romos, o galiausiai ir į kitus miestus bei tautas.

Carmen Hernández miršta 2016-ųjų liepos 19 dieną Madride. Jos laidotuvėse dalyvavo tūkstančiai žmonių bei Mišioms vadovavo kardinolas monsinjoras Carlos Osoro Sierra. Tėvas Mario Pezzi pabrėžė, kad Kelyje „pirmą kartą istorijoje, kai vyras ir moteris bažnyčioje įsteigia kažką, pastoviai bendradarbiaudami daugiau nei 50 metų”. Popiežius taip pat atsiuntė žinutę, kuriame tvirtino „su jauduliu” gavęs Carmen mirties žinią ir pabrėžė, kad joje yra „ilga patirtis pažymėta jos didelės meilės Jėzui ir didelio misijinio entuziazmo”. „Dėkoju Viešpačiui už šios moters liudijimą vedama tikros meilės Bažnyčiai, kuri visą savo gyvenimą paskyrė Gerosios Naujienos skelbimui bet kuriame krašte, taip pat ir labiausiai nutolusiuose. Niekada nepamiršdama labiausiai atstumtųjų”,- parašė Popiežius Pranciškus.