Šįryt 800 Amerikos „Redemptoris Mater“ seminarijų (Šiaurės, Centrinės ir Pietų) kunigų kartu su savo šalių formatoriais ir keliaujančiais katechetais dalyvavo Bendrojoje salėje kartu su popiežiumi Leonu, grįžę iš misijos Italijos parapijose, skelbdami Evangeliją be piniginių, pinigų ir mobiliųjų telefonų.
Popiežiaus katechezėje buvo komentuojama Vatikano II Susirinkimo apaštališkoji konstitucija „Sacrosanctum Concilium“ apie liturgiją ir pakviesta krikščionis pilnatviškai patirti Eucharistiją, tinkamai pasiruošus ir patyrus visą Dievo žodžio turtingumą, pasinaudojant po Susirinkimo parengtais skaitiniais. Audiencijos pabaigoje popiežius kreipėsi į kunigus šiais žodžiais:
„Su meile sveikinu Neokatechumenatinio kelio kunigus, atvykusius iš įvairių šalių: linkiu, kad kasdienė Eucharistijos auka jus palaikytų jūsų tarnystėje Dievo tautai.“
Popiežius Leonas XIV
Žodžiai, kurie buvo palydėti ilgais ir gausiais plojimais.
Prieš išvykdami į misiją, kunigai Porto San Džordžo „Susirinkimo palapinėje“ susitiko su Kiko Argüello, kuris paragino juos keliauti iš miesto į miestą ir skelbti Kristų:
„Skelbdami kerigmą, jūs skelbiate, kad Kristuje apreikšta dieviškoji prigimtis yra ta, kad Dievas myli žmogų – net jei jis yra nedoras – ir nori būti jo dalimi. Jei tas žmogus tiki per dievišką stebuklą, Dievas gali jame gyventi! Dievas trokšta būti jame, bet Jis negali to padaryti be to žmogaus laisvės, ir vienintelis būdas yra Jo paprašyti. Štai kodėl Jis norėjo išgelbėti pasaulį per kerigmos pamokslavimo kvailumą. Nėra nieko didingesnio už Evangelijos skelbimą, ir štai kodėl mes kartu su šv. Pauliumi sakome: „Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!“
Komentuodamas Jėzaus Kristaus žodžius, pasakytus jam siunčiant apaštalus po du skelbti Dievo karalystės: „Kas jus priima, tas mane priima“, Kiko priminė kunigams Kelio pradžią: „Tai Dievas daro darbus, tai Dievas norėjo, kad kas nors mus priimtų, tai Dievas atvedė Madrido arkivyskupą monsinjorą Casimiro Morcillo į Barakę, o paskui mus atvedė į parapijas. Tai Dievas paskatino kunigą Dino Torregianį – Bažnyčios tarnų įkūrėją – klausytis katechezės Aviloje, pakviesti mus atvykti ir pamokslauti Romoje.“
Susidūręs su daugelio kunigų nusivylimu dėl tikėjimo krizės, beveik tuščių parapijų ir pašaukimų trūkumo, Kiko jiems pasakė: „Norėtume atnešti šį naują kvėpavimą, šią krikščioniškosios iniciacijos charizmą visai Italijos Bažnyčiai. Šventosios Dvasios dovaną Bažnyčiai, kuri jai padėtų. Daugelis šventų kunigų šiandien kenčia nuo dekrikščionizacijos, kurią šiuo metu patiriame.“
Nei piniginės, nei pinigų… Ir jokių mobiliųjų telefonų. Tarsi šventasis Pranciškus Asyžietis, šventasis Dominykas Guzmanas, šventasis Ignacas Lojola ir daugybė šventųjų būtų prisikėlę ir vėl vaikščioję, skelbdami Evangeliją. Vyskupai ir parapijų kunigai atvyko aplankyti kaip geranoriškumo ir meilės Bažnyčiai ženklą.
Kviesdamas juos eiti su Biblija ir rožiniu, Kiko priminė, kad „šventasis Liudvikas Grinjonas de Monfortas pranašavo, jog neseniai legionas evangelizuotojų eis su dviašmeniu kalaviju rankoje: Biblija kairėje ir rožinis dešinėje, ir jie keliaus Europos keliais. Šventasis Liudvikas Grinjonas de Monfortas buvo keliautojas, kuris skelbė Evangeliją visoje Pietų Prancūzijoje, įsimylėjęs Mergelę Mariją. Jūs taip pat leisitės į kelionę su Biblija ir rožiniu, evangelizuodami Italijoje.“
Visi jie grįžo iš misijos laimingi, išvydę stebuklus, kurių net negalėjo įsivaizduoti, ir guodė daugybę parapijų kunigų, kurie juos priėmė. Po popiežiaus audiencijos kunigai šią misijos dieną vainikavo džiaugsminga Eucharistija prie Šv. Petro bazilikos Sosto altoriaus. Vėliau jie grįžo į Porto San Džordžo Neokatechumenatinį centrą, kur iki sekmadienio gyveno kartu su Kiko Argúello. Tačiau prieš grįždami į savo parapijas įvairiose Amerikos šalyse, jie aplankė Loreto Šventuosius Namus, kur šventė Eucharistiją ir patikėjo savo misiją Švč. Mergelei Marijai.
